Nuo seno maistui pagardinti naudojamos įvairiausios žolelės. Šeimininkės jų visada pasiruošdavo ir žiemai, kad malonūs aromatai, sklindantys iš virtuvės, lydėtų visus metus.

Koks nykus, bekvapis ir beskonis būtų mūsų maistas, jei žmonija nebūtų sugalvojusi jo pagardinti įvairiais prieskoniais! Egipto piramidėse rasti papirusai liudija, jog prieskonius žmonės vartojo jau beveik prieš 3 tūkst. metų. Jie ir šiandien būtini bei nepamainomi pagalbininkai mūsų virtuvėje.

Meilei, atminčiai ir laimei...
Senovės graikai ir romėnai buvo įsitikinę, kad rozmarinas padeda išsaugoti visus gražiausius dalykus gyvenime, atneša laimę ir saugo nuo piktųjų dvasių. Kitaip ir negali būti, nes jis - meilės deivės Veneros mėgstamiausias augalas. Jos, deivės, atsiradusios iš jūros putos, garbei rozmarinas buvo vadinamas „jūros rasa". Ši graži legenda sukūrė puikią tradiciją: rozmarino šakeles įsimylėjėliai dovanodavo kaip meilės ir ištikimybės simbolį, linkėdami niekada nepamiršti vienam kito. Na, o rozmarino gebėjimą gerinti atmintį įvertino tų laikų studentai, per egzaminus nešioję ant galvų rozmarinų vainikus, kad „neišgaruotų" ką tik įgytos žinios.

Anyžius ir blakė - puiki pora
Iš graikų kalbos kilęs kalendros pavadinimas susideda iš dviejų žodžių -„anyžius" ir „blakė". Iš tiesų, kalendros lapų kvapas šiek tiek primena blakių kvapą, tačiau kalendros sėklų aromatas labai malonus, primenantis gėlių ir citrinų aromatus. Kalendra taip pat kilusi iš Viduržemio jūros regiono. Ji buvo naudojama ir labai vertinama jau prieš 7 tūkst. metų. Štai Kinijoje ilgai buvo manyta, kad kalendra dovanoja nemirtingumą. Kalendra randama ir Egipto faraonų laidojimo vietose, kur į pomirtinę kelionę dėdavo tik tai, kas neišvengiamai reikalinga.

Patekusių į bėdą gynėjas
Dar Antikos poetų apdainuotas kadagys, patekusių į bėdą gynėjo vardą užsitarnavo tuomet, kai Šventoji šeimyna slapstėsi nuo karaliaus Erodo: kūdikėlis Jėzus buvo paguldytas tarp kadagio medelių, ir jo ieškantys kariai praėjo pro šalį jo nepastebėję. Viduramžiais kadagių šakelėmis buvo iškaišomos namų, tvartų durų staktos, kad apgintų nuo blogio ir piktų dvasių. Nuo pagonybės laikų kadagys garbinamas ir Lietuvoje. Ši tradicija liko ir kraštui apsikrikštijus. Kadagio šakeles neša šventinti Verbų sekmadienį, o Velykų rytą smilko trobesius, tvartus, net laukus ir mylimus kiemo medžius - kad visi būtų sveiki ir stiprūs, saugotų namus nuo nesėkmių, apgintų nuo epidemijų. Kadagio uogų kvapas primena balzamą ar džiną, skonis kartokas. Dėl šių savybių daugiausia kadagio uogų sunaudojama gaminant džiną, likerius, kartoko skonio alų. Tačiau tai ir nuostabus prieskonis. Ypač kadagiai tinka elnienos, šernienos, kiaulienos, triušienos ir avienos patiekalams gardinti. Kadagio uogomis taip pat skaninami paštetai, dešros, raugiami kopūstai.

Kad aromatai lydėtų ilgai
Kad visi šie vasaros aromatai mus lydėtų ištisus metus, dabar pats laikas iš šviežių žalumynų ruošti prieskonines druskas - jomis ilgai galėsite gardinti įvairiausius patiekalus.

Rytietiška druska.
100 g valgomosios jūros druskos, po 1 šaukštelį kalendrų grūdelių, baltųjų pipirų ir kmynų, 2 šaukšteliai šviežių kalendrų lapelių, po 0,5 šaukštelio cinamono, gvazdikėlių ir kardamono.

Viską sumaišykite ir sudėkite į stiklainėlius. Laikykite vėsiai. Labai tinka ėrienos, daržovių, rytietiškiems valgiams, sriuboms gardinti.

Viduržemio jūros prieskonių mišinys.
100 g valgomosios jūros druskos, po 1 šaukštą smulkiai sukapotų rozmarinų, čiobrelių ir raudonėlių lapelių.

Viską sumaišykite ir sudėkite į stiklainėlius. Laikykite vėsiai. Labai tinka žuvies, mėsos, daržovių patiekalams ruošti.

Kadagių druska.
100 g valgomosios jūros druskos, 1 laurų lapelis, 10-12 cm ilgio rozmarino šakelė, 10 kadagio uogų.

Sumalkite laurų lapelį, rozmarino lapelius sukapokite, susmulkinkite kadagio uogas. Viską sugrūskite grūstuvėje su druska. Sudėkite į stiklainėlius. Laikykite vėsiai. Ypač tinka ant grotelių ruošiamiems žuvies bei mėsos kepsniams.


Ištrauka iš žurnalo Savaitė nr.31, 2009m. liepos 29d.
Straipsnio autorius: Rima Marcinkevičienė