Įvairių gėrimų patiekimas

Iškilmingomis progomis paprastai vartojami įvairūs alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai. Jie duodami svečiams nustatyta tvarka.
Prie šaltų užkandžių grafinuose duodama degtinė bei įvairūs antpilai, ir geriama iš 35 – 50 g talpos taurelių.
Prie sriubos dažniausiai nieko negeriama, o jei kas geria, tai tam duodama stiprūs vynai – portveinas, madera ir kt.
Prie žuvies patiekalų vartojami balti sausi, atšaldyti iki 8 – 10 laipsnių, vynai – rislingas, gruziniškas ir kt. Pilama į 100 g talpos taureles.
Prie mėsiškų valgių geriami sausi raudonieji vynai – raudonasis stalo ir kiti kambario temperatūros vynai. Prie daržovinių patiekalų priimta vartoti desertinius vynus – kagorą, muskatą, tokajų. Madera pilama į 75 g talpos taureles. Prie saldžiųjų patiekalų duodama taip pat desertinio vyno ir šampano, nors šampaną dabar priimta gerti bet kada ir prie visko.
Prie kavos mažose taurelėse duodamas konjakas ir likeris (kambario temperatūros).
Šampanas visada duodamas atšaldytas. Tam vartojamos specialios vazos arba kibirėliai su ledu, į kuriuos įstatomi šampano buteliai. Išimtas butelis apvyniojamas servetėle, kad nuo jo lašai nevarvėtų ant svečių drabužių, o įstatant butelį atgal servetėlė apvyniojama ant butelio kaklo.
Krušonas duodamas specialiose vazose arba krišoliniuose ąsočiuose. Semiama samčiu ir pilama į taures (bokalus).
Prie konjako galima duoti griežinėliais supjaustytos citrinos ir cukraus.

Vynas, skirtingai nuo stipriųjų gėrimų, dėl nedidelio alkoholio kiekio, natūralaus rūgštingumo ir dirbtinių aromatizatorių nebuvimo ne degina ir atbukina, o atvirkščiai, stimuliuoja skonio receptorius. Šiuolaikiniams virėjams seniai žinoma, kad net pats įmantriausias patiekalas gali „pasimesti“, jeigu prie jo bus pateiktas netinkamas vynas. Ir atvirkščiai – jeigu Jūs sudarote meniu pagal tam tikrus vyno tipus, tai reikia laikytis klasikinių derinimo taisyklių.
Ar žmonių skonis labai keičiasi, ar produktai ir vynai išgyvena paslaptingą metamorfozę, tačiau akivaizdu, kad tradicinės rekomendacijos vis labiau užleidžia vietą revoliuciniams deriniams, o somelje ir metrdoteliams tenka iš naujo sudarinėti derinimo lenteles.
Jeigu iki šiol visas pasaulis buvo užtikrintas, kad prie žuvies labiausiai tinka baltasis vynas, tai šių dienų realijos leidžia šį aljansą koreguoti. Dabar prie tuno kiekvienas išmanantis somelje pasiūlys ne baltąjį, o rožinį arba lengvą raudonąjį vyną, nes tai visiškai logiška – tunas pagal savo konsistenciją ir skonį nepaprastai panašus į baltąją mėsą. Lygiai taip pat raudonasis vynas tinka prie jūrinio upėtakio arba lašišos.
Tokių netikėtų, nekanoninių derinių atsiranda vis daugiau. Visada buvo manoma, kad prie sūrių tinka raudonieji vynai. Pasirodo, ne tik. Norint tuo įsitikinti, užtenka paragauti „geltonąjį vyną“ (pranc. vin jeune) – žinomą natūralų saldųjį vyną iš Jura regiono (Prancūzijoje) su kietu išlaikytu sūriu (comte), o Luaros slėnio baltuosius vynus – su ožkos pieno sūriais.
Verta pažeisti ir auksinę taisyklę, kada iš pradžių geriami jauni vynai, o paskui palaipsniui pereinama prie išlaikytų. Tai tarytum lengvas kopimas į pasitenkinimo viršūnę. Tačiau ne mažiau malonu iš karto pasinerti į tikrą malonumą – pradėti nuo išlaikyto, praradusio taninų agresyvumą, raudonojo vyno, kuris idealiai tiks prie mėsos patiekalų, o paskui prie sūrio paragauti galingo, „pačiame jėgų ir skonio žydėjime“ vyno.
Viskas pasaulyje reliatyvu, ir skonio jutimas yra kintamas dydis. Jį veikia savijauta, nuotaika, paros laikas, netgi oras. Seniai pastebėta, kad po perkūnijos „tvirtas“, išlaikytas vynas atrodo neskanus, norisi kažko lengvesnio. O per karščius, sėdėdami pavėsyje terasoje, galvojame tik apie lengvą, šviežią vyną.

Ir vis tik egzistuoja keletas taisyklių, kurios remiasi sveiku protu.

SIELŲ GIMINYSTĖ. Prie tipinio regioninio patiekalo geriausiai tiks vynas iš to paties regiono. Pavyzdžiui, taip burgundiškas sūrio pyragas labai draugauja su Šabli vynais, Bordo ėriena su Pauillac vynais. Tas pats principas veikia ir parenkant vynus patiekalams su vyno padažu arba vyno marinatu. Sūriai taip pat draugauja su giminingais vynais.
PAGAL SKONĮ, O NE PAGAL SPALVĄ. Parenkant vyną – spalva paskutinis reikalas. Reikia tik turėti omenyje, kad baltieji vynai gastronominei kompozicijai duoda lengvumą, o raudonieji – skonio pojūčių turtingumą ir ryškumą. Žymiai svarbiau už spalvą raudoniesiems vynams yra taninų kiekis, o baltiesiems – tankumas bei klampumas.
NUO PAPRASTO IKI SUDĖTINGO. Tradicinė taisyklė – pradedama nuo lengvų baltųjų vynų, paskui palaipsniui pereinama prie išlaikytų raudonųjų.
„MINUSO TAISYKLĖ“ . Kai kuriuos produktus ypač sunku suderinti su vynu. Klasikinis pavyzdys – šparagai, artišokai ir salotos su acto padažu. Šokoladas gali nustumti į antrą planą bet kurį vyną. Dėl šokolado riebaus ir dažniausiai karstelėjusio skonio daugelis sausųjų vynų nublanksta, „pasimeta“. Tačiau prie šokoladinių desertų puikiai tinka saldūs natūralūs vynai iš „Grenache“ vynuogių. Taip pat tinka kai kurie spirituoti vynai, kaip senieji „Maury“ arba „Banyuls“.
KIEKVIENAM SAVO. Prieš paduodami vieną ar kitą vyną, pasistenkite blaiviai pasverti svečių lūkesčius ir kompetenciją. Gaila profanus vaišinti geriausiu vynu iš savo atsargų, o žinovus nuvilti vidutiniu vynu.

Kaip padėti vynui kuo ilgiau gyventi?

- Sukurkite reikalingą mikroklimatą patalpoje arba įsigykite laikymui skirtą vyno spintą.
- Vyno butelius laikykite ant šono, kad vynas iš vidaus drėkintų kamštį.
- Be reikalo nekilokite butelių, nes dulkės ant butelio – supratingo šeimininko požymis, o purtantis butelį svečiams prieš akis atrodo pagyrūniškai ir kvailai.
- Labai svarbu įsitikinti, kad vietoje, kur „ilsisi“ vynas, nebūtų mikro virpesių, kurių žmogus nejaučia. Įrengiant lentynas, naudojamos tarpinės ar birios medžiagos šiam virpesiui gesinti.
- Įrenginėdami vyno kambarį rūsyje, visų pirma, pasirūpinkite kokybiška ilgaamže hidroizoliacija – jeigu teks jūsų brangią kolekciją 5-10 metų laikotarpiu nors kartą „kraustyti“ dėl remonto – tai gali pakenkti vyno kokybei.

Kokios idealios mikroklimato sąlygos tinka vynui?
- Drėgmė virš 50%. Tai padės neperdžiūti kamščiui iš išorės, nes per perdžiuvusi kamštį į butelio vidų patekęs oras oksiduos vyną pamažu versdamas actu.
- Skirtingiems vynams reikalinga skirtinga temperatūra. Jauni baltieji vynai laikomi 12-15º C temperatūroje, o sunkūs raudonieji, kurių amžius skaičiuojamas dešimtmečiais – 10-12º C. Šį temperatūrų skirtumą lengviausia pasiekti turint vyno spintą.
- Vyno rūsyje prie žemės – šalčiau, palubyje – šilčiau. Vyno patalpoje svarbi ventiliacija, kadangi, esant tokiai temperatūrai ir santykiniam drėgnumui, gali „įsimesti“ nepageidaujami grybeliai ar pelėsiai. Jeigu toje pačioje patalpoje yra laikomos ir kitos maisto atsargos – pavojinga, kad vynas prisigers sau nebūdingų kvapų.

Iš ko gerti – irgi svarbu

Kokteilis – tai gėrimas, savo spalva, papuošimu ir, suprantama, turiniu džiuginantis akis, sukuriantis linksmą ar romantišką nuotaiką. Didžiulę reikšmę turi kokteilio taurės forma.

Paryškina skonį
Įvairiems alkoholiniams gėrimams dažnai reikia specialių indų – taurių, stiklinių ar bokalų.
Manoma, kad pats geriausias vynas, įpiltas ne į jam skirtą taurę, praranda savo tikrąją skonio harmoniją. O tinkamai parinkta taurė paryškina gėrimo skonį.
Kadangi žmonių vaizduotė yra begalinė, todėl ir sukurtų kokteilių įvairovė tikrai gausi, tad ir skirstomi jie įvairiai.

Apetitą sužadinantys
Šio tipo kokteiliai patiekiami aukštose kūgio arba cilindro formos taurėse su paplatintu dugnu ir aukšta kojele. Vienos iš tokių taurių vadinamos plokščiomis kokteilio taurėmis.
Jų talpa - nuo 50 iki 70 ml. Didesnės tinka gėrimams su grietinėle arba vaisių sultims. Mažesnės tiesiog idealios aperityvams ir stipriesiems kokteiliams.
Panašūs kokteiliai patiekiami ir tipiškose kokteilių taurėse, kurios turi kūgio formos apačią (nuo 50 ligi 70 ml talpos). Jose patiekiami skaidrūs, būtent jose paruošti kokteiliai, pusiau sausi aperityvai, kokteiliai, atšaldyti ledu, tačiau patiekiami be ledo.

Vietoj deserto
Desertiniai kokteiliai gaminami ir patiekiami permatomose taurėse arba didelėse šampano taurėse.
Pagrindinė šių kokteilių sudėtinė dalis yra ledas, kurio į taurę pridedama 1/3 ar 1/2 visos taurės talpos.

Sluoksniuoti ir degantys
Sluoksniuoti kokteiliai ir yra tos „gaidžio uodegos”, nuo kurių kilo bendrinis kokteilių pavadinimas (angl. cocktail).
Sluoksniuoti ir degantys – fakeliniai kokteiliai geriami be šiaudelių, nenaudojama jokių priedų. Gaminant labai svarbu preciziškumas, kad komponentų sluoksneliai nesusimaišytų.
Patiekiami bespalvėse cilindro arba kūgio formos taurėse, arba gražiose maderos taurėse su aukštomis kojytėmis.
Kūgio formos taurės pabrėžia kiekvieno kokteilio sluoksnio spalvą.

Ypatingose stiklinėse
Kokteiliai gali būti patiekiami ir įvairių dydžių bei talpų plačiose stiklinėse storais dugnais (angl. tumbler).
Mažosios stiklinės, kurių talpa 160 ml, naudojamos rūgštiems gėrimams ar punšui, taip pat vaisių ir daržovių sultims patiekti.
Vidutinėse storais dugnais 200 ml talpos plačiose stiklinėse patiekiami putojantys gėrimai ir gėrimai su kiaušinio tryniu, pienu bei cukrumi.
Aukštose taurėse (angl. highball) arba didelėse storadugnėse stiklinėse, kurių talpa maždaug 280 ml, patiekiami ilgai geriami (angl. long drink) ir gazuoti gėrimai.
Žema plokščiadugnė stiklinė, dažnai dar vadinama senoviška, naudojama visiems gėrimams, patiekiamiems on the rocks, arba, kitaip sakant, - su ledo gabalėliais.

Koblero taurė
Tai – plati, apie 50 ml taurelė, puikiai tinkanti vaisiais puošiamiems gėrimams.
Dar reikėtų pridurti, kad kokteilius geriau patiekti permatomose, o ne spalvotose taurėse, nes bespalvėse taurėse jie atrodo efektingiau.
Spalvingumas, egzotika, gaminimo procesas yra tik keletas priežasčių, kodėl kokteiliai populiarūs visame pasaulyje.

Apie alų

Vyrai, labai mėgstantys alų, rizikuoja "sumoteriškėti". Kai kurie komponentai, esantys aluje, stimuliuoja moteriškųjų hormonų estrogenų gamybą. Fitoestrogenai, esantys aluje, taip pat skatina moteriškųjų hormonų veiklą. Todėl vyrukai, labai mėgstantys alų, turėtų susimąstyti. Laikui bėgant jų organizme gali susidaryti hormoninis disbalansas, o tai keičia net figūrą (ji moteriškėja). Atsiranda apvalus pilvukas, apvalėja klubai, kaupiasi riebalai ant krūtinės. Padidėja vandens kiekis organizme. Akivaizdžiai mažėja raumenų masė, mažėja kūno plaukuotumas ir net silpsta lytinis potraukis. Buvusio vyriškumo gali nelikti ir pėdsako piknaudžiaujant "vyriškais" pasisėdėjimais prie alaus bokalo.

Atmintinė alaus mėgėjams:

alus blogai malšina troškulį;
alus - kaloringas, vartokite jį kaip atskirą maisto patiekalą, o ne kaip priedą;
gerkite alų lėtai, mažais gurkšneliais. Taip mažiau išsitemps skrandis ir mažiau pakenks angliarūgštė, kurios gausu aluje;
nepiknaudžiaukite alumi vėlai vakare. Tai krūvis jūsų inkstams;
alus skatina šlapimo išsiskyrimą kartu negailestingai išplaudamas iš organizmo kalį, magnį, geležį, kalcį, jodą, margancą;
rūgimo produktai ir angliarūgštė dirgina visą virškinimo sistemą. Nerekomenduojama vartoti alų sergant disbakterioze, gastritu, padidėjusiu rūgštingumu, opalige;
hipertonikams ir sergantiems širdies ligomis taip pat nerekomenduojama vartoti alų;
narkologų nuomone prie alaus priprantama greičiau, nei prie stipraus alkoholio, nes jis malonus gerti ir lyg tai visai "nekaltas".